butaforija II

jie - pilni mėnuliai,
kai vienas į kitą remiasi kaulais
ir jų sielos girgžda noriu lietaus.
paskui šnara tarpusavy
išrengdami mane visą.
ir jie visada nemėgo sienų -
linkusios į filosofinius apmastymus
ir laikui bėgant sutrupa.
man nereikia Tavo tvirtovės,
noriu tik Tave iš ten išvilioti.
kol laikau saujoj tuščiavidurį aukurą -
gal ąžuolai susijungs į altorių.
o sienos man kužda:
... žalio vario... ... vario žalio...