Kandžių suėstas siūlas Ariadnės...

laukinei Medūzai nukirpo kasas
išlupo gražiąsias smaragdo akis...

***

visą naktį
po mano langu
rėkavo lakštingala

*** 

plauko šiukšlė pelkėje ant stogo –
visą dieną
naktį vieną –
vis kas nors išlieka

***

nutirpusios nuo miego
rankos lieka –
o aš einu
kažkur toli
kažką pametęs

***

ir gieda šventas gervės paukštis
apie užmirštą rytojų
apie skystą rugio miglą
paliktą tyloj

***

saldus
pušyno oras
ir minkštas
samanų takelis...

***

jie dæmonu mane vadina
bet nesupranta ką kalbu
kiaušinio lukštas vis dar
tvirtas...

***
languotas jetis Himalajuos
drugelis plazdantis Havajuos
ir jūra smirdinti koralais

***

nugramdytoj nuo sienos
lako tošy
subraižytas garų eiles skaitau

***
antikos šienas
gintarinėj tyloj

***

deivę Oridę
šiaudo akutėj
išvydau

                                              2002 vasara