Tušti kambariai

Didysis radijas: netyla balsai,
O žvaigždėmis vėl teka medus.
Tik susipjaustęs rankas pajusi
Kraują ir ilgesį, žaibą naktyje;

Ilgi spinduliai nužeria dulkes
Nuo veido, užplūsta nusivylimas,
Visi nusisukę išeina, daužosi širdis,
Atsidaro ir užsidaro durys,

Tu nebedrįsti įvardinti meilės,
Apsinuodijęs iliuzijų šmėklomis,
Ir išeini į kelią, nes nieko nebėra
Prispjaudytuose kambariuose.