Pradžios kronika II: Pasteurella pestis

Po Pirmojo dainos iš miestų kilo dūmai
Ne kaminai ten rūko ir ne morės degė
Kvapai saldūs sklido, bet niekas nesijuokė
Dalgis pjovė kairėn dešinėn – plynai!

Pasteurella pestis! Vanagai ratais sukos
Nei plienas, nepadės, nei maldos
Pasteurella pestis! Ar Dievams čia aukos?
Velniop juos, jei tik tai sustos

O Pirmasis stebėjo visa nuo kalno
Juokėsi ekstazėj, virsdamas iš balno
“Mano dulkės, bėkit, bėkit, tik pirmyn!
Vėjas tegul neša jus amžinai tolyn... ”

Griuvėsiai, vanagai ir varnos!
Gatvėm slenka žmonės su snapais
Keli vis dar kovoja, karšty spardos
Bet dulkės skrenda, vėjo išskleistais sparnais