Mediniai Jūs žmogiūkščiai,
Grafitoširdiniai.
Ar kada nors mokėjot juoktis?
Kankinio duoną vagiate iš tų,
Kurie tikrai ją užsidirbo.
Juk be kančios negimsta rimas!
Keiksmyną į rankas arba...
Tie, kur laimingi – išprotėję,
Jei liūdi – dar blogiau.
Svarbiausia - žodis.
Keistas lig tiek,
Kad nė pats Dievas nesuprastų, kas per velnias.
O kojos išsisukt patys nebijot, a?
Kur tau.
Mainų kalba, pirklystės senas amatas.
Pieštukai du.
Vienas va Tau, o vienas man.
Aš tau gėlytę, Tu man – drugį.
O jam abu po Kuolą.
-Saldžių sapnų!
-Ir Tau, brangus.
Dienos kova laimėta.
Ištrintas dar vienas neToks,
Tvirtovė apginta.
Pieštukų ordinas užmiega.
Niekas tavęs neskriaudžia, o tik išsako savo nuomonę. Vieni eiliai palieka įspūdi, o kiti ne. Apie vienus yra, ką pasakyti, o apie kitus nėra, reikia su tuo susitaikyti ir, jeigu nori tobulėti, priimti kritiką, arba tiesiog nekreipti į tai dėmesio. Rašyk sau ir tiek :)
Sėkmės :)
daugeliui taip atrodo kai tik čia prisijungia. bet nereguok taip karštai, tu juk čia tik savaite o jau vėjus keli. po metų pačiai bus juokinga.
o dėl tų vienetų - tiesiog rašyk, kaip tau atrodo teisinga ir, neabejoju, atrasi savo skaitytojus.
sėkmės :)