Pelenai (Iš ciklo „ Degradacijos amžius“)

Priklaupiu prie vilčių kapo
Virtusio pelenais, ir vėjas
Blaško viską kas buvo seniai,
Praeitis sudyla, bet skausmas
Niekad nebenutyla

Jausmai mažais žingsneliais
Nusileidžia ant lapo, kad jį
Apkabint ir žodžiuose save
Nuramint, parafrazėm klaidint

Iliuzijos ir miražai pabudusios
Gamtos neprikelia Fenikso
Užmygusio pelenuos, pasiklydusio
Gyvenimo keliuos

Gyvenimas, kaip dulkės, čia
Susikaupia, čia nupučia likimo
Vėjas viską ką gyvenime
Buvai turėjas