o po to, taip valiūkiškai sninga
ant palangės juodų angelų.
kai dienos pabaiga nelaiminga
nusiūbuoja žudyti minčių.
išeinu pasitikti likimo.
tarp mojuojančių medžių šakų
šiąnakt mano mintis sukabino--
ir išėjo kabinti kitų.
taip ir stoviu, o metai vis trupa...
po minutę, po saują ar dvi
gyvenu. žemė vandenį supa.
žydi medžiai. gražiu lietumi.