Nubudau ir padariau. Pasakiau sau: taškas. Bet bobutę sutikau, Praskydau it vaškas.
Babulyte, babuliuk, Kas man pasidarė, Anksti rytą nubudau, Kaip kreiva baidarė*.
Aš Dievulį pamiršau, Na, ir Jėzų Kristų, Atsakyki, bobulyt, Ką aš išpažįstu?
Nesuprato senutėlė, Kas man atsitiko, Juk prieš dvi dešimtis metų “Tėve mūsų“ išmokino.
Ir dainelę man dainavo, Tą, kur angelėlis, Du vaikučius nabagėlius Gelbsti nuo upelės.
Atėjau į pievą, į pievutę žalią, Kur linksmučiai žaidė Margieji drugeliai. Bėgau aš per pievą, Gaudyti norėjau Bet mane kažin kas Lyg ir suturėjo. Žiūriu - teka upė, ir verpetas sukas, Tai mane sulaikė mano angeliukas...
Sengalvėle, ką daryt Kai tas angelėlis, Ne išgelbėt nori vis, Bet giliau skandina?
Jis man sako: nerk giliau, Ten seniai jau laukiu. Aš, žinai, silpna gimiau, Tad ir pasitraukiu.
Tėve mūsų, kurs esi... Ar iš vis esi tu? Ir Jėzuli, kurs mirei... Daug kas šitaip žūsta.
Kalanta galiūnas buvo, Bet šventuoju nesiskelbė. Aš va šoksiu nuo penkaukščio Ir nešauksiu: gelbėk.
Šauksiu: angele, greičiau, Kur Tu šitiek laiko? Kūnas blaškosi kančioj, Tau pritrūko saiko...
"Aš praradau religiją, bet įgavau tikėjimą". Aš irgi, tu irgi, šaunu.
Čia šokinėt iš laimės reikia, pakol valgomas ledas pliaukšt nudribs ant kaklo, nuslys krūtinės link ir ją atšaldydamas kur kas pastangrins tai minutei.
Matyt, Erato, su savo visad erotiškais eilėraščiais tiek užbūrė, kad šiame erotikos nematau, bet vistiek pasąmonėj kirba, kad čia kažkas link to :)
Čia žmogus pakeitė tikėjimą, atsivertė, o jūs sakote, kad liuks...Na, nežinau... :D
Bet taip,ironija, kartų konfliktas, šizofrenijos užuomazgos, šmaikštumas, viskas čia.
Tai jau būna, kaupi kaupi, pamiršti, o po tai kai deda, kai sprogsta, jau nesulaikysi. kaip tik fone girdžiu Fredy Mercury dainą: "I am a sex machine ready to re-load, so don't stop me now, I'm having such a good time, I am having a ball.
Taigi. Viena tik gerai, kad mano bobulytė neskaito rašyk.lt
Bet sąžinė liepia ir asmeniškai padėkoti, kol Jūsų dar nedaug:-)
Neformatei: Stengiuosi, vis tobulyn. Exmorčiui: Tu man kaip 5, taip 5, o nė vienas kūrinys aukščiau 2.33 nepašoksta... Bet žinau, mes naujokai. O dėl naivumo praradimo, matai, kai susidedu su tam tikrais žmonėmis, jie atveda į protą, ir tiesiog supranti: kur aš anksčiau buvau. Bet geras pastebėjimas. Ferrfrost: Tu visada labai teigiama esi, tik bijau vieną dieną kai tėkši man kokį nors pasakymą...Tikiuosi taip nebus :-) Apie Kalantą žinau labai daug, net ir per daug. Bet jis man artimesnis nei pats dievas. Nors nei to nei ano nepažįstu... Shirley: Na, dėkui tikrai, čia kažkas į vaikystės pasaką turėjo būt panašu, sakmė irgi gali būti
Daug kas jei kalbi apie dvasinio pasaulio tobulinima iskart ima vaidentis realigijos, Dievas, bet yra kitoks dvasinis vertybiu pasaulis, ten Dievo nei kvapo. Labai geras ir smaikstus eilius, man labai patiko:) Nors Kalanta, zmogus, kuris turejo savo isitikinimus, jo smerkt uz tai negalima, bet klaida jis padare su durniu laivu nereikia kovoti-tas laivas pats paskes.