Žemėje

Stovi bereikšmiai antkapiai
Visų užmiršti
Dirbtinom gėlėm papuošti
Kurios žmonių gyvenimą parodo dirbtinį tik tai...
Jie čia buvo, tik ligtinai...
Užmiršti balsai,
Pragare skamba
Niekam negirdimi garsai...
Velnio nąsrai,
Drąsko jų kūną...
O žemėje jie tik pūna...
Tegu ir toliau po žeme tūno.

Štai mane traukia juodi šešėliai TENAI jau seniai
Sunku gyventi ramiai...
Aš filmo "gyvenimas" herojė akla,
Kaip stiklas šalta...
Apakus nuo saulės šviesos prakeiktos,
Nekenčiu jos šilumos man suteiktos,
Trokštu aš žemės šaltos,
Ir grabo lentos ant jos iškaltos....