Letargo miegas

Ilgam įsirangysiu kaip meška į šiltą guolį,
atsiribosiu nuo slogių, sunkių minčių,
užmiršusi gyvenimą, kuris dar nesustojo,
nugrimsiu užsimerkusi kur gera ir gražu.

Nereikia, negirdėsiu plyšaujančio žadintuvo,
išeidama aš uždariau visas duris,
palikdama už jų, kas skaudino, negero buvo.
Aš pavargau, palauksiu kol žaizda užgis.

Tiktai gera žinia prikelti iš letargo miego
galės lyg vieversio giesmė, pravert duris,
pasidalinti šiluma, šviesa, neklausti nieko
tikėdamasi, kad pavasaris sugrįš

ir ištirpdys abejones, kaip paskutinį sniegą,
kasdien praverdamas dar po vienas duris.

Miegot ilgainiui noro, priežasčių nelieka.

Tikriausiai laikas vėl gyvenimui atgimt.