Staugimas vilkų tolumoj
Ir plyštanti skausmo širdis,
Šėlstantis jūros vanduo
Ir naktys bemiegės žiemos.
Tu žvelgsi į tolį kasnakt
Ir lydėsi žvaigždes danguje,
Rytais tu prie molo basa
Ir klykaus žuvėdros šalia.
Ilgai dar viltis neges tavyje
Ir lauksi vis grižtančio jo,
Bet žino širdis jau seniai,
Kad ir jis nebegriš niekados.