Kažkas, ką apibūdinti sunku

Viltis – tai sandaros skrynios slapukė.
Ji buvo paskutinė ir kukliausia.
Atrodė, nieko jau nebesitikėjo pasipūtę žmonės,
Ir štai kaip netikėti pasirodė viltis.

Pabandykime įsivaizduoti ją kaip moterį
Man neišeina.
Tai jauna daili panelė, kukliom žydrom akim,
Kuri nepastebima ateina, kai bėdos užklumpa gyventojus.
Kitaip mes nepajusim jos -
Ji vaikšto įsikibusi nelaimės.

Kai kam ši palaiko gyvybę.
Ir neleidžia užmigti.
Ji kelia visus ir skelbia naują rytą,
Be poilsio guodžia kitus.

Kiek daug poemų apdainuojama meilė,
Ir kiek mažai viltis.
Nors ji gali drąsiai su pirmąja galynėtis,
O gal ir nugalėti.

Bet jos tokia dalia, tos panelės.
Kukli, gailestinga be galo -
Ir gyventi vienu metu mes be jos negalim.