Transporto kamščių bliuzas

Transporto kamščių bliuzas,
Toks nekenčiamas,
Bet visgi melodingas…
Jis skamba rytą vakarą,
Mes dirigentai jo aistringi.

Diriguojam šiam laukiniam bliuzui,
Civilizacijos vos paliestam.
Juk atsiskleidžia jame natūra mūsų,
Koks skirtumas, ar slepiam ją viešai, ar ne.

Kažkas tam bliuzui grojant keikias,
Širsta, įklimpęs jaučias didmiesčio liūne.
Kažkas liūdnai linguoja galvą,
Ir permąsto dar kartą savo svajones.

Vaikinas šypsosi merginai,
Ji lūpas dažosi šalia,
O štai nejaunas apvalainas ponas,
Sėdįs gretimoje mašinoje,
Jai merkia akį paslapčia.

Tolėliau nemalonus tipelis,
Sutraukęs cigaretę,
Per langą sviedžia ją iškart.
Nėra ko abejoti,
Kad ekologija jam nepažįstama.

Kažką ištiko santykių krizė,
Ją sprendžia įnirtingai šaukdami mobiliu.
Kažkas galvoja, kaip suspėti į koncertą,
Kai pajudėti negali bliuzuojančiu keliu.

Tos mūsų mintys, mūsų žodžiai,
Niūniuojama pigi melodija
Ir patyliukais išsakomi keiksmai,
Juos girdi gatvės, girdi šviesoforai,
Tai transporto kamščių bliuzo kūriniai.