Ant kėdės

Atsistoju ant kėdės
Nieks manęs čia nepalies!
Nei buldogas kaimynų,
Nei kamanė iš miškų!

Atsistoju ir verkiu,
Juk nulipti negaliu.
Niekas man padėt negali,
Žiūri į manę seselė.
Bet su savo švirkšteliu
Tik paskiepys nuo ligų.

Man jau darosi baisu,
Kojos dreba, negaliu!
Štai atbėga mano tėtė
Kas čia daros pažiūrėti!

Bet ir jis padėt negali,
Laksto visi kas tik gali.
Jie nušokti man pasiūlė
O mama saldainį turi!

Vos tik jį aš pamačiau
Nuo kėdės nusiritau!
Štai guliu aš patale,
O saldainis man delne!