Klajūnas

Atsiremsi į šiurkštų kamieną.
Išsitiesi ant žemės drėgnos.
Tu – klajūnas, pavargęs per dieną,
Bet nesidairąs atgalios,

Kai buvai tik naivus jaunikaitis,
Kai grožėjais mergaitėm, naktim,
Kai jautei, kad gyvenimo skraistė
Laimės tau prasiskleis paslaptim.

Net kai skynei gražiausiąją gėlę
Raganaitei, laukuos sutiktai,
Nežinojai, kad ji – tik šešėlis,
Ir kad laisvė brangiau nei kerai.

O dabar tu – klajūnas. Tu laisvas.
Atviri tau pasaulio keliai.
Piligrime, tau viskas atleista,
Laimę savą tu jau pažinai.