kariai(ateisi)

nemiegojau ta naktį, kai
tu gimei, šimto ar tūkstančio
sulaukęs.
atrodo, mačiau, kaip lenkias
dangus, krenta stogai ir
linksta apelsinų
giraitės.
gulėjau, žiūrėjau į neregę tamsą,
graibsčiau bejausmį
orą, įkvėpiau kartų porą, ir
laukiau.
ramybėj jau laukiau, ateisi,
ateisi, gimei jau, šimto
ar tūkstančio
sulaukęs, ateisi, ir
nebegąsdins daiktai, nieks nebegąsdins
mūsų, kai stosim kartu kaip kariai
į tas gretas, kurias pranašavo dievai
dar pasauliui
neišvydus savęs.

atrodo, mačiau, kaip lenkias
dangus, krenta stogai ir
linksta apelsinų
giraitės.