Rašyk
Eilės (72397)
Fantastika (2188)
Esė (1688)
Proza (10379)
Vaikams (2460)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (6)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







- bkv reksgs oplkemae smintm pri a jūros.
- Mhhmmmm, jo, jo... - Kalabašas trina akis, po to smilkinius. - Kas? Ką padaryt? Šviesa kam įjungei!? - Klausia jis irzliai, pakeltu balsu, ir pradeda trint ir maigyt veidą, gal nors kiek atsigaus.
- Kiek valandų?!!  - Užrinka atsisėdęs sofoje, tada atitraukia jos rankovę ir žiūri į laikrodį.
- Kiek jis čia rodo?! - Nesupranta, mat valandas mato aukštyn kojom.
- Jis sustojęs - nedrąsiai sako Anika. - Būk geras, nueik su manim iki jūros, - pakartoja ji.
- Dabar?! Ir išvis, kaip tu čia patekai?! - Kalabašas kiek pražvalėjęs nustebęs dairosi po kambarį.
- Tavo langai lengvai atsidaro... Iš lauko ta prasme, tereikia užkišti kokį ilgą vinį ir kabliukas pats iššoka - paaiškina ji ir Kalabašo galvoje gimsta įtarimas:
- Pala pala, atsimeni, kai aš, tada, kai buvau savaitę pas pusbrolius,  grįžau ir man atrodė, kad kai kurie daiktai ne savo vietose?
Anika pasislepia, už sofos ranktūrio, tik pakaušis matosi.
- Kchem, - ji padaro ilgą pauzę. - Aš čia pagyvenau tada.
- Keistuolė, - sako Kalabašas. - Tai kodėl nenori gyventi su manim? Gi ne kartą siūliau.
- Man gerai ir pušyne, aš tik kartais pasiilgstu normalių namų... Greičiau, einam, - ji, atsistoja ir žengia link lango.

Nakties vėsa galutinai išsklaido miegus ir Kalabašas gerdamas naktinę pušų gaivą lėtai žingsniuoja paskui Anikos siluetą. Ji eina tyliai ir atsargiai, kaip žvėrelis. Gyvendama pušyne priprato būti žvėreliu, nuo pat pavasario, nuo tada kai atvažiavo, jos namai - slapta vieta tarp tankiai augančių žemų pušelių ir biraus smėlio. Kur ji slepiasi naktimis kai lyja? Ką veikia dienų dienas? Ką valgo? Kalabašas apie tai žino nedaug, Anika mažai pasakoja. Kodėl ji čia? Anika niekada nesako, tik kažkas slegiančio šmėkšteli jos akyse.
O susitinka jie dažnai, kartais Kalabašas Aniką mato prie marių lėtai vaikštančią tarp turistų, kai būna pasiųstas surankioti restorano teritorijoje besimėtančių ledų popierėlių ir vienkartinių alaus stiklinių.
Kartais po darbo sėdęs ant dviračio randa ją sėdinčią pajūry, žiūrinčią į jūrą, jos įdegęs, vėjo nugairintas veidas būna ramus, lyg trapios skulptūros, tais kartais Anika ant auštančio smėlio atrodo maža ir laikina, atrodo, kad vieną dieną ji ims ir pradings nežinia kur, kaip nežinia iš kur atsirado, jūros bangos nuplaus ją, kaip raides nuo smėlio, liks tik neaiškus nykstantis prisiminimas, kad lyg ir buvo, lyg ir ne.
Kartais Anika pati ateina į jo namus. Tada jie ilgai sėdi ant galinių namo laiptelių, žiūri kai siūbuoja didžiulės pušys ir šnekasi apie galybes įvairiausių dalykų, apie keisčiausias svajones, apie kvailas ir juokingas įžvalgas, Anika būna linksma, šypsosi be perstojo, o jos trumpi plaukai nerūpestingai plevena vėjyje. „Koks keistas vardas - Kalabašas“ - sako ji ir Kalabašas nusikvatoja.

Vėjas stiprėja, girdisi jūros ošimas, naktis tikrai vėsesnė, jaučiasi artėjantis ruduo. Anika eina greičiau, paskubom nulipa laiptais į paplūdimį, kurį laiką žvalgosi, paskui įžiūrėjusi didesnę įdubą kopoje strykteli ir pasileidžia link jos.
- Greičiau! - Šaukia ji.
Įduboje kiek mažiau pučia vėjas, jie susėda vienas šalia kito, Anika susigūžia, jos drabužiai ploni.
- Kitą vasarą tu juk būsi čia? - Klausia.
- Žinoma būsiu, - atsako Kalabašas. - Aš juk čia gyvenu, kvailele... Kodėl klausi? - priduria jis kiek pagalvojęs.
Anika šnirpšteli nosim ir neatsako, Kalabašas pajunta, kaip jos galva prisiglaudžia prie jo peties. Abu sėdi tylėdami, per dangų karts nuo karto perbėga šviesos juosta, iš tamsos suklykia praskrendanti žuvėdra. Jis supranta ir seilės kurias nuryja akimirkai įgyja kartoką skonį.

„Juokingas vardas - Kalabašas“ -  šypteli Anika lipdama į autobusą. Trinkteli durys, Kalabašas dar  kurį laiką stovi pakėlęs delną, žiūri kaip senas nedidelis autobusiukas tolsta ir dingsta už posūkio, tada pažvelgia į didžiules pušis. „Žiemą čia bus tuščia“ - pagalvoja.
2009-03-13 01:01
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-19 22:01
Skaičių karalienė
man gerai ir pušyne, ziauriai prajuokino
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-17 19:24
Si bilė Sibire
labai ryškiai matosi vaizdas, detalės. "turi" kalbą, valdai. bandyk papasakoti daugiau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-17 12:23
bioinzinere
Pritariu sesei mėtai. Tikėjausi didesnės  intrigos, o ji išvažiavo...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-16 17:03
Idiotas
Chariot, gražų klipą čia parodei, dėkui :)

Ūdra.. kaip kitaip veikėjus padaryt žmogiškus ir kasdieniškus?
Žmonės taip sako, taip ir rašau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-16 00:52
ūdra kuris gyvena ant stogo
nesutinki, kad reiktų privengti tokių "kasdieniškų išsireiškimų" kaip "ta prasme"? nes tai nevartotina. atsiprašau, bet aš skaitydamas literatūrinį kūrinį nenorėčiau būti trukdomas tokių "kasdieniškų išsireiškimų".
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-15 19:56
Chariot
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-14 13:59
tiesatechniskaineprieinama
Labai vaizdingai rašai, paveiksliukas, man gražu.

KLaidų, aišku, šiek tiek palikta, ir suižetas naišku koks ir dėl ko, nors gal reikėtų apsiraminti su tais tradiciniais reikalavimais, ir priimti tekstą tokį, koks yra. Bet tada, tada būtų klausimas - dėl ko reikia skaityti, t.y., kur yra ta įtampa, išlaikanti mane prie darbo.

-- 

gal ir ne pirmą kartą šis vaizdas "jūros bangos nuplaus ją, kaip raides nuo smėlio, liks tik neaiškus nykstantis prisiminimas, kad lyg ir buvo, lyg ir ne." bet man labai patinka. Gal todėl, kad sms kaip tik siunčiau, tai ekranas bangavo, bet gal ir ne todėl.

Šiaip gražu čia, tikrai, rašyk dar:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-13 20:08
ška
Dialogai tai geri, manau, kad tik super duper meistriškai parašytuose tekstuose tinka literatūrinė kalba.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-13 17:16
Idiotas
ai tik nesutinku kad reiktų vengt kasdieniškų išsireiškimų "ir išvis, ta prasme", abejoju išgražintais dialogais, kai personažai kalba taip, kaip tikrovėj nekalbėtų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-13 17:08
Idiotas
Ačiū, kad komentuojat, pritariu jums:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-13 16:03
Varniukė
manau reiktų vengti tokių išsireiškimų: ir išvis,ta prasme...
istorija labai neišbaigta - vietom tuščiažodžiaujama, bet atrodo, ne viskas pasakyta...
šiaip labiau čia primena pasaką, bet iki pasakos irgi dar toloka...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-13 15:31
sesė_mėta
Man patiko pirmas sakinys :). Rimtai. Tas toks nesigaudymas kas vyksta kai pakelia iš miego. Bet šiaip tai deja nesupratau ką norėjai pasakyt. Galvojau gal bent išaiškės dėl ko ta mergina miške gyvena ar ką. O čia tiesiog gyveno žmogus miške, pagyveno ir išvažiavo...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-13 10:38
Idiotas
lyriška, sakyčiau, bet ne taip jau graudi
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-13 02:15
Dažas Rūko
kokia lyriškai graudi istorija.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-13 01:03
Idiotas
smagaus skaitymo.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą