Migla

Mintimis tik ten aš patenku
Nusklendžiu
Tarsi angelas
Ant savo išskleistų sparnų

Ant žolės rasos lašu aš nusileidžiu
Ir tyliai nuslenku lapu žemyn.
Girdžiu kaip šnabžda žemės grumstas - ačiū
Ačiū, kad prieš sapną pagirdei ir mane.

Tada pakylu virš laukų migla
Sklandau tarp žemės ir dangaus
Ir tik paukštis plunksnos lengvumu
Tegali išsklaidyt, pastumt mane.

O štai ir vėjas sūkuriais nuo kalno
Puola kulversčiais žolėn
Tačiau pamatęs nendrių pulką
Švelnėja, slenka vis artyn.

Ir įsupa jas nelyg verpetas
Vieną, kitą už liemens
O jos - kaip šokiuose mergaitės
Nenustoja suktis ir kikent.

Bet jau saulė debesis užkloja
Šnabždesiu rausvu nutildo paukščio giesmę...
Žinau, jau laikas man keliauti
Reik užleisti naujai viešniai - nakčiai vietą...