Aš noriu būti
Noriu šviesti
Aš noriu rasą tau dalint
Aš noriu švelniai prisiliesti
Manosiom spindinčiom akim
Ugninėm pievom noriu lėkti
Basa, paklaikusia širdim
Ir atsiklaupus veidu prisiglausti
Krūtinei leisti išsiskleist
Pajusti žemės aitrų kvapą
Alsavimą pralėkusio lietaus
Sugerti šviesų pievų sapną
Ir leisti sau daugiau pajaust
Mėnulį noriu tau priartint
O saulę gal nutolinti labiau
Pušų viršūnėse skrajoti
Debesyse su tavimi miegot
Šakotom rankom prisiglauski
Svaiginki virpuly naktų
Neleisk man nei išeiti nei pareiti
Ir būti ir nebūti man neleisk
Ištieski ranką
Prisilieski
Per plaukus perbrauk atsargiai
Ir bučinį klajoklį svieski
Kurį ragausiu atsainiai
Atlaisvink pančius man
Ir leiski išsilaisvint
Iš to ką aš pati susivaržiau
Ir būčiai leiski išsilieti
Aš taip jau negaliu gyvent daugiau
As noriu to kažko dar nepatirto
Kažko ką sapnuose kadais mačiau
Kažko kitų jau pergyvento ir audringo
Aš net pati to nežinau
Išskėsk rankas
O gal mes skrisim
Gal pabandykime kartu kitaip gyvent
Kur ta būties prasmė
Kur tas virtimas
Ir ta esmė
Kuri mus verčia išsiskirt
Viena galečiau gal gyventi
Ir guostis ir mylėtis su savim
Galėčiau gal viena mintim dalintis
Ir kavą gerti su savim
Bet kam tada aš atiduočiau
Stiprybę tos būties manos
Ką aš laikyčiau, guosčiau, liesčiau ir bučiuočiau
Ištikimybe pasipuošusi plaukuos.
Prie ko tuomet aš prisiglausčiau
Kad verkti būtų man šilčiau
Ir kam gi ranką aš ištiesčiau
Kai įsikibt kažkur tai norisi tvirčiau
Pabūk ir aplankyk dažniau manoji aistra
Tu svaigini mane ir aš jačiuos kita
Aš noriu būt tokia aš noriu būt kitokia
Tarsi apnuoginta visa
Padėk man būti saule
Deginti ir šviesti
Padėk man būt ledu ir leisk ištirpt kaskart
Padėk man akmeniu pavirsti
Kai širdį norisi išverst
Kai noris šokti
Man sparnus uždėki
Pakilt viršum pačios savęs padėk
Kai norisi mylėt
Man širdi išdraskyki
Tuomet neleiski man tylėt
Aš viską noriu pasakyti
Kad žodžiai lietųsi vaiskia upe
As noriu šilumą visiems dalinti
Pati išlikti tik šalta erdve
Paliesk mane
Paliesk mane
As noriu šaukti
As noriu klykti iš širdies gelmių
Manoji aistra
As dėkinga
Kad vis dar aš tave turiu.