Pasiilgau...

Pasiilgau... Aš taip pasiilgau pavasario. Pasiilgau ryškiai geltonų pienių laukų, žalių laukų ir ryškiai mėlyno dangaus... Taip man patinka ta spalvų paletė... Žalia, geltona, mėlyna...
Žalia... Man taip pradėjo ji patikti, kai sutikau Tave. Tu užkrėtei mane ja jau tuomet, kai dar nežinojau, kad žalia - tavo mėgstamiausia spalva. Dabar anksčiau buvusi raudona, virto žalia... O tokio perversmo kaltininkas turbūt esi tu...
Geltona... Ji su tavimi turbūt neturi labai daug bendro... Man tiesiog patinka geltonos pienės... Svajoju, kad kada nors man padovanotum geltonų pienių puokštę... Man nesvarbu, ar Tu ateisi su didžiuliu glėbiu pienių ar su viena piene... Svarbu, kad ateitum ir nepamirštum, kaip laukiu Tavęs...
Mėlyna... Ak, tos tavo mėlynos akys... Jos primena man mėlyną jūrą, kurioje galėčiau paskęst. Primena mėlyną dangų, į kurį pakilt Tu man suteikei sparnus...
Pasiilgau Tavęs... Pasiilgau tų spalvų man primenančių Tave...
                                                                  TIESIOG PASIILGAU...
                                                žalia...
                                                          geltona...
                                                                        mėlyna...