*

Tą zyzimą girdžiu lig pirmųjų gaidžių,
Nors gaidžių neauginam, nė vištų.
Pats puikiausiai žinai, jog tavęs negirdžiu
Ir iš nuovargio rodosi mirštu.

Bet ir ryto sulaukti prasmė ta pati,
Apsiverčia birus laikrodukas.
Vėl iš naujo, nuo starto bėgimą pradėt,
Ir vėl finišą užgula rūkas.

Vieną dieną bijau nusispjauti reikės,
Kad nuo seilių suliptų sekundės.
Tik trumpam pailsėt, paklausyti savęs
Tik išeiti, kaip nesusigundyt?