Pykčio regimybė

Pykčio sparnai aštrūs, o žodžiai
Svaidosi pagaląstais peiliais  į
Priešą pamirštą seniai, atmintis
Sugrąžina dabarčiai

Kaltas ne tas žmogus, kuris
Akmenį nuo žemės kelia, o
Tas, kuris priverčia tai padaryti-
Net nenorint ranka gali pakilti

Pykčio regimybė turi platų spektrą
Spalvų, nebūtinai viskas nusidažo
Kraujų, pyktis sunaikina viską kas
Yra žmogiška, tad ar verta būt piktu?