Tik pūvantis lavonas / Mes kentėsim

Lyg Išbadėjusios Kirmėlės,
Ryjančios pūvantį lavoną,
Mes ėdame žemę
Ir visą jos grožį.
Džiovinam jos ašaras
Ir juokiamės iš liūdesio.
Pačios žemės sukurtas padaras
Ją be gailesčio žudo...
Jau niekas nemąsto,
Kai kerta Jos plaukus.
Jau niekam nerūpi,
Šis mažas pasaulis...
Bet mes atsiimsim.
Ateis
Ta
Diena.
Visi mes Kentėsim
Už žemei suteiktas skriaudas.
Visiems mums parodys
Kokia
Ji
Galinga.
Nepagailes net mažiausio...
Nesvarbu bus -
Tu
Geras
Ar ne.
Kentesim visi, mes juk patys kalti...
Tik reikia palaukti,
Šiek tiek pakentėti.
Toliau žemę ryti
Ir jos negailėti...