Alinos Orlovos CD Viršelis

Tai žvilgsnis į atsargų tolį 
einąs ir ant peties kažkoks
gyvūnas, paprastą keistuolį
nuduot bandąs. Kai atitoks

klausa,  jis tars: aš paukštis.
Yra  šiek tiek neįgalaus
jautimo, kur sukniubo aukštis,
ir  debesys čia nesiglaus.

Aš paprasčiausia kovo varna,
manyj per daug nelegalaus
pasaulio, ištremiančio darną,
kurio krantus  migla paplaus

ir šilumą dalins auksiniais krūviais,
būk amfiteatru ir turėk
spalvų, kuriom dangus pasruvęs,
o tavyje yra šiek tiek

daugiau miškų žalių dalykų.
Gerk savo vyną ir nesidalink.
Medžioklė be varovų ir skalikų
ir laikas bėga nežinia kur link. 

O ornamentai mintyse vienodi,
jau pirmo žvilgsnio suspausti,
išnyko ir vėl pasirodė,
bet buvo išsilydę ir skysti.

Bangavo. Tom bangom į priekį
lyg sunkiai, o iš tikro tai lengvai
juokais atgal sugrįžt prisiekę
link horizonto plaukė nelaivai.