nemiga -
ji užmerktom akim
kankina
taip nenoriu
nenoriu nenoriu
praleist
momento kuomet
delnų gijom
pereina -
atskiriu rankas
ketindama ploti -
naktį spektaklis buvo
nepervertinamas
labiausiai į gyvenimo
lyg pretenzinga stiklo
šu
kė
įsirėžė
nakty mes senstam
mačiau, kaip pabudęs,
už debesies, kur susitikom,
sudėjo delnus maldai