be pavadinimo

mano nerimas skobtas kaktoj
panašus ne į valtį, į rėtį
rodos, aš ir upėj kitoj
mano irklai nendryne sudėti

per bekvapius dugno medžius
prie manęs per sunku prasibrauti
tu palauk, kol ta upė išdžius
nes tu jų nemokėsi išrauti

leisiu laikui apvyti rūku
savo kaktą, nerimo gryčią
kol pajusiu, kad jau nebaugu
brist į krantą ar smuktelt netyčia