Vienišai poetei

------
Tądien prekiavo gėlėmis...
Gulėjo tuščias, baltas lapas.
Sraigtiniai, laiptai, kam aukštyn,
O kam žemyn, - tau visgi sekas...
      Tas žvilgsnis, likęs mintyse,
      Kažkas pažystamo, gal žodis,
      Ištartas prieš,.. gal pakartok,
      Visai nebe grubiai atrodys.
Dienotvarkė, skurdi tokia:
Laukimais virtę praradimai.
Ištiesi ranką, o šalia, -
Belikę tik prisiminimai.
        Abstrakčios eilės,.. ar tikrai?
        Rašai kai niekas, nebelaukia.
        Vėlai  rašai, galbūt užtai,
        Pasąmonė viską užbraukia.
Tądien prekiavo gėlėmis.
Ir liko  tuščias, lapas mažas.
Tik į pasiilgusias akis 
Užklysdavo vilties miražas...
------