uždaroj erdvėj
tinklą audžiu
išmokt be tavęs
ar galiu
įpiešti
tą žvilgsnių aidą
drėgnam delne
ant balto lapo
vingiuoju
prisilietimą lūpų
žiedais nepieštais
tik šešėlis
dūžtantis garsas
krintantis lašas
iš tavo akių
šilumą gėręs
save į naktį
vadinu
ar eisi su manim
per srūvantį laiką
prie slenkščio
auksinio rudens
baltais apdarais
ant rankų pakylėta
išskaudėta naktimis
išpiešta vakarais


Negimes


