Mažajai moteriai

— Kodėl taip ilgai, dukrele, braidžioji?
— Varles bučiuoju, ieškau princo užburto...




nujaučianti audras ir
glaudžianti likimą
EINI —


stebuklų pily tyliai merkiasi
vėduoklės paparčių,
snūduriuoja sraigės ir jonvabaliai
išaugtų suknelių kišenėse,
vaikiškose akvarelėse minga
svajonių mergytės -
kiekvienai po dvi širdeles
(mama - vienoje, kitoj - tėtis)-
užgaidos tirpsta kaip vaniliniai
ledai ir liūdi po pagalve
pasaka sekti nebaigta...


atsikvepia išsipildymo angelai
ir tyliai veriasi durys.



— O jei būčiau paskendus ir žuvele virtus,
Tu mane sužvejotum ir iškeptum?


niekada niekada niekada
nebus tavęs per daug:
medžio žievėje, laukiniam obuoly, smilgų
šnaresy, rūko plazdenime, lietaus šlamėjime,
kutenančiuos lūpas vaiko plaukuos,
paukščių take-
per amžinybę-
ČIA IR DABAR —