užako jau rėčio skylutės
kuriuo sijojome
sapnus ir norus
pylėme rieškutėmis
kad nuskaidrėtų
saulėje džiovinome
paskui tu pamiršai
kad pažįstami buvome
rėtis užako ir dabar
juo semiu vandenį
kad galėčiau nuskandinti
vieną likusį norą
ir nemigą