***

Mėlynom, tyrom akutėm
Sužydėjo gėlės,
O už vis gražiausiai
Ten žydėjo orchidėjos.
Nors gražu ir akį traukia,
Bet širdelei miela
Tik raudonos, mėlynos, geltonos
Pievų gėlės...

Dūzgia, muša, gaudžia
Gyvių karalystė,
Bet gražiausiai audžia
Svirplio dvibalsystė.

Kaip nekeista, kaip džiugu
Saulei nusileidus
Nėra nei garsų,
Nei balsų.
Taip tylu...
Tarp žvaigždžių,
Mūsų ašarų tylių
Spindi šiluma akių.