Tylu, net už miškų
Nėra tų velniškų garsų.
Kaip ramu,
Bet širdy vis vien baugu.
Duokš ranką.
Eime drauge.
Nugalėsim tamsą,
Įžengsime į šviesą,
Pasieksime pasaulio kraštą.
Šitiek spalvų,
Margų piešinių,
Akmenys prie kelio
Pakyla
Ir viskas aplink
Nutyla...
Tik viduje tiek garsų
Ir neišryškinamų minčių...
Tik širdyje vis dar baugu...