Kryželiai keroja

Rėk motule per kalvelę,
Griebk dienelei bent duonelę,
Šitos žvaigždės
Nieką žada,
Tavo rankos
Ugnį kelia...

Grok sesele-neturėta,
Tavo akys-rudenėtos,
Tavo skvernai-midum tepti,
Šunys loja, kaukia, vaitoja...

Tirpsta akys, raižo veidą,
Lūpos dreba, dantys kalena...
Pagiedojo užsiėmus
Į stalelį
Baltą atsirėmus...

Tavo dienelės-apdangstytos,
Tavo burnelė-užsagstyta.
Lino drobulė
Kūneliui daryta.

Tavo bernelis
Tarp kitų duobelių...
Auga žolelė
Ant jojo petelių.
Varnos giedoja, vyrai rimuoja
Varnos giedoja, vyrai apraudoja.

Klūpi ne viena
Lelija Tau žydi žiemą...
Gerk vandenėlį,
Prausk veidužėlį,
Kurio nebėra
Žemė jį ėda...

Nemeluok, mergeli,
Skristi nemoki,
Dangaus mėlynėj
Debesų nevogsi.

Ne ta dušeli,
Kad jį prikelta,
Kita širdeli-
Plienu suverta.

Linguok pušeli,
Tavo spygleliai
Plaukelius nutrynė
Menulį išgynė...

Šunys staugia,
Vilkais išeina,
Juodi vijokliai
Kaklelį užveržia...
Dūsauja, springsta-
Šviesa pradingsta
Kauburiai dūluoja,
Meilė Jų keroja...

Dabar jau vieni
Kryžių kieme..
Dabar jau vieni
Kryžių kieme.