RomsIr tos šakos, nusvirusios seno klevo,
Tik jos pamena, kiek laimingų žmonių šiuo keliu keliavo...
Ir jautė medis tik šis,
Koks be galo stiprus tas meilės ryšys...
Žaliuojančios šakos svyravo,
Kai viens kitam jie meilius žodžius burkavo.
Ir klevas vešėjo, vis labiau žaliavo,
Ir žvelgdamas į juos glostė šakom savo...
Ir vis rudenėjant, vis gelstant lapams klevo,
Jų širdys vis labiau nerimavo,
Ir tarė jis, - Būki tik mano!
Ir tolyn keliu žvelgdami į šakas gelstančias klevo laimingi abu nukeliavo..
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2009-03-05 14:59
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-05 15:26
na idėja yra, visai nebloga.
bet jausmingumo trūksta. o trūksta dėl tokių žodelių kaip: šis, savo, jis ir kitų visai ne lyriškų žodelių... be to rimas per daug akivaizdus (klevo-keliavo, savo-žaliavo, svyravo-burkavo). na nepyk, neskamba šitas eilius, stringa vis. sėkmė ateityje :) |
  |
©
2001-2026 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |