Egzistencinis

Aš tikėjau tavim, tu turėjai atvaizdą tikrą
Dideles juodas akis
Žvilgančius plaukus
Buvai panašus į mamą, bet buvai ir tėtis
Kartu...
Aš mylėjau tave, man patiko šviesa
Žydras fonas dangaus
Tavo rankos ištiestos
Toks tu buvai
Iš debesų
Nuo debesų
Lyg einantis, lyg skrendantis...


Ir aš atidaviau visą savo širdį
Tau ir tavo palydai
Tavo motinai, tavo draugams...

Gyvenau mintimis apie tave
Kiekvienas mano judesys buvo apgalvotas
Su tavimi...

Vis tu ir tu...
Ir manęs nebeliko...

Supratau – tai beprotybė
Kiek galima mylėti, kiek galima tikėti...

Aš tikėjau fanatiškai iki savižudybės

Iki tol...
O tada supratau: jokio Dievo nėra...