Apsinuoginę kūnus žingsniuojam mes
Beribio purvino sniego takais
Bet nematom kas už mūsų stovi
Ir gailiai vaitoja – atleisk!
Koks beširdis ir žiaurus šis pasaulis,
Kurį kuriame mes, mūs vaikai.
Pornografija gyvenam po saule
Neatleis mūsų klaidų mums Dievai.