Vienišas varnas

Laisvas, bet vienišas varnas
Sklando virš nerimo jūros.
Saulė raudona leidžias,
Palikdama žemei tamsą...

Užges paskutinis žibintas,
Nuvys paskutinė gėlė.
Kris dar vienam mūšy karys;
Taip pat, kaip visi čia aplinkui...

Viskas praeis, užsimirš,
Tik vienišas varnas.
Užuos kraujo kvapą
Ir vėl greit pakils.

Sužibo laužas tamsoj -
Ne, tai ne jis!
Štai antras ir trečias -
Ne, tai ne jis!

Neapgausi gi vienišo varno:
Jis žino, atsimena, mato.
Jis blaškosi -
Jam neramu.

Ir leidžiantis saulei
Pakilo vėl varnas,
Tačiau greit nukrito:
Viltį prarado...