Nuo

Pavargau nuo jausmo netikrumo,
Nuo  nepasiekiamų auksinių rūmų,
Pavargau nuo krintančių žvaigždžių,
Nuo niekad nesipildančių vilčių.

Pavargau nuo to, ko neturiu,
Nuo neturėjimo, nuo pertekliaus, pavydo,
Nuo pilko kelio akmenų,
Nuo tos minties, kad pasiklydau.

Aš pavargau nuo tų, kurių nelaukiau,
Nuo laiko to, kuris nebuvo skirtas,
Nuo to, kad be prasmės šiandieną girtas,
Kad siela vėlei inkščia, kaukia.

2003 07 09