Šešėliai

Mes trykštančio džiaudsmo ištroškę keleiviai,
Be atilsio slenkam tolyn ir tolyn,
O dienos greitesnės ateina, nueina
Ir viskas vėl dingsta toli praeiry.

Norėtum dainuot gyvenimą kitą-
  eiti gal rožėm nuklotu keliu,
  būti jauna, skaisti ir laiminga
  giedrame, saulėtame vasaros danguj.

Bet dūžta svajonės lyg taurės stiklinės
Ir laistosi vynas negertas visai
Ir spaudi, myluoji prie savo krūtinės
tu vien tik šešėlį, šešėlį tiktai.

Pakyla vėl audros, dangus apsiniaukia,
Mūsų keliai erškėčių pilni....
Ar eiti-nueiti, stovėti ir laukti?
Tu erškėčiuotą kelionę imi.

Mes vasaros saulės ištroškę keliaiviai
Be atilsio slenkam tolyn ir tolyn,
O viltys miražais ateina, nueina
Ir vėliai šešėliaissave ramini.