Tai buvo baltažiedė vyšnia. Vėjas nedrįsdavo pūsti du metrus nuo jos žiedų skleidimosi skersmens. Tačiau tas pats pūtikas visad...
- Aš pasiskolinsiu „piktąjį „ draugo džemperį ir tau atkeršysiu . Gausi kaip reikiant!
- Bet juk tai netobula, tau jis netiks- dviem dydžiais mažesnis negu tu dėvi.
- Ačiū už pastabą, mieloji. Visgi, dar turiu bokso pirštines palėpėje. Ketinu jas atsinešti, linkint tavo gražiam veideliui atsisveikinti su - TOBULUMU.
- Dėkui už komplimentą. Jos puikiai derėtų prie tavo tėtės pėdkelnių.
- Cha, juk tai XXI amžiaus naujovė. Tu, turbūt, nežinojai apie stipriosios lyties džinsų teigiamą naudą mada besivadovaujančioms moterims. Tiesa, tik toms, kurios neprimena vištų.
- Sakai, vištų! beje, nuo kada šiukšlės kalba. Ar tik ne laikas tau papildyti savo atsargas. Vadinasi, norėsi keliauti su manimi.
- Kai nubluks tavo peroksidas ir žmonės gatvėje nebebėgs į kitą pusę!.. nors kiaulės greičiau skraidyti pradės.
- Ok. bent jau karvės vėjui per sunkios....
o aš sėdėsiu po baltažiede vyšnia.