ArvenaAkmenėliai pavirsta degtukais
Ir uždūsta po tūkstančiais kaustytų kojų.
Legionai per rūką prie upės pasuko,
Kur po naktį žuvelėms aukojom.
Upės dugnas – lyg vaikiškas žvilgsnis.
Tu šypsaisi. Žaidimas iš naujo pradėtas.
Rudeninis šeštadienis priešaušriais dilgsi,
Bet ant kranto nepalikta vietos.
Paukščio sparnas sunkesnis už karą.
Traukiniai – tik delnais pažymėti nedrąsiai.
Legionai pro rūką sušunka: „Ką darom? “
Ir ginklus pagalanda į rasą.
Vienas žingsnis – ir užtrenktos durys.
Legionai susmunka, nors šaukė, kad švinta.
– Apsirenk, – man meti nudėvėtą mundurą. –
Nesakei, kad keliesi septintą.
Nesakiau, nes nesikelia niekas,
Kas degtukais užgesę prie upės sukrito
Ir po tūkstančio snaudulio metų telieka
Užsimerkus pabėgt nuo šio ryto.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2009-03-02 15:38
Blogas komentaras Rodyti?
2011-06-25 14:38
šis eilėraštis man pasirodė sunkesnis vien tik už vaikišką žaidimą, kažkas kliudė, gal prasmė po epitetetais, bet paskui išskaidrėjo..
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-31 18:40
kas - akmuo
tik materijos forma ugnimi -smiltys byra ir smelio pakraštį iš beprasmio laukimo daigo žvilgnio kliūtis tik akmuo laukimu paukštis žvilgsny vilioja nerandi to kas tik su tavim akys eska ne tai ko tu nori merkias vokas nuskendęs nakty upės vingis saldus komplimetas priklijuotas jis pluks amžiani ir etiudas kažkurtai regėtas nepaliks jau manęs niekados :) Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-09 22:14
"Paukščio sparnas sunkesnis už karą." 5 Nors tekstas gan lengvai skaitosi 5
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-04 10:49
"užgęsę..."
...Yra neblogų metaforų, tačiau, mano subj. nuomone, norint išgliaudyt ką čia autorius pateikė, reikėtų daugiau apie patį autorių... deja (nebuvo laiko, kaip ir daugeliui kitų). Pusė velnio kūrinėlis. :) Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-01 20:56
keliose vietose kartojasi žodis "rūkas".
iš kur tokie karo vaizdai XXI amžiuje eilėse? Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-27 15:52
Stiprūs epitetai ir metaforos. Labai įdomiai nuskambėjo. Pilnaviduris, išaugintas darbas:)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-16 22:09
nesu didelis poezijos fanas... bet cia nonsensas.. kokia viso to mintis..? ka autorius nori pasakyti..?
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-12 18:20
Vienas žingsnis – ir užtrenktos durys.
Legionai susmunka, nors šaukė, kad švinta. – Apsirenk, – man meti nudėvėtą mundurą. – Nesakei, kad keliesi septintą./ puikus visas eilėraštis, bet šita vieta ypatingai patiko :) Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-16 16:05
Smagu,kai po ranka talentas ir rašymas dėl rašymo.
Aš čia ne apie kūrinį. Aš čia apie palyginimo galimybę. Akivaizdu. legionai išeina į mirtį - atsivers šita upė kaip jūra ir iš žemės gelmių gavę kirtį gers nevandenį, skaistų ir sūrų. atsišipinę ginklus į rasą nugraužtais kris žuvelių mundurais deklaruos savo šviną į trašą grojant antpečiais tyliai c-durą. legionai lyg bailūs degtukai papirktieji sieros patriarcho sparnui ties savo sielas per ūką pro sušvitusią, amžiną arką. Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-27 22:54
skaičiau net ne keliskart. gerai, Arvena. ką čia bepridurt..
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-13 12:57
Pavadinimas priminė D.R. :)
Originalių rimų (prisiminiau, kad juos mėgsti) neaptikau. Patsai kūrinys man patinka, nes yra melodingas ir apskritai gražus toks kalbėjimas. Gal truputį su legionais užsižaista. Bet tai tik mano kukli nuomonė. p Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-04 15:42
man kažkaip neaišku, kaip tie akmenėliai gali virsti degtukais? iš kur tokia asociacija?degtukas dega, akmenėliais įskeliama kibirkštis. logiška, kad kaustytos kojos gali įskelti ugnį, bet tada autorė prieštarauja pati sau, nes šiuo atveju akmenėliai virsta degtukais ne nuo kaustytų kojų, o kažkokiu kitu stebuklingu būdu, o apkaustai, užuot įskėlę ugnį, kaip tik ją užgęsina.
vaikiškas žvilgsnis pasižymi atvirumu, šviesumu. kaip šiuo atveju upės dugnas gali asociuotis su vaikišku žvilgsniu, jei legionai žyiuoja per rūką? rūkas sukelia prieblandą ir upės dugnas tokiu metu turėtų būti neįžvelgiamas. o čia dar tas naktų aukojimas žuvelėms leidžia manyti, kad legionai žygiuoja ne tik per rūką, bet ir naktyje. kaip tokiu atveju tamsus ir neįžvelgiamas upės dugna gali būti lyg vaikiša žvilgsnis? ginklų galandimas į rasą gerokai įtartinas, kiek teko girdėti, taip tik atšipinami, o ne pagalandami ginklai, bet gal čia to ir siekta. paukščio sparnas sunkesnis už karą?..na gal, nežinau, gal kokia nuojauta, neganda ir pan. ir gali būti sunki, slegianti, bet kai kare pamatytum savo vaikus su nutraukytom galūnėm, ištąsytom žarnom, tai gal už karą ir nebebūtų nieko sunkesnio? bt nebetęsiu šių kvailų nagrinėjimų, nes turbūt paprasčiausiai nesuprantu kūrinio, o ir tokie nagrinėjimai man pačiai nepatinka, nes be nagrinėjimų, tai beveik patinka kūrinio sudaromas bendras skambesys:))) Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-03 15:26
labai tvarkingas. kiekviena strofa turi lyg kertančią eilutę. ypatingai nakties aukojimas žuvelėm, upės dugnas, paukščio sparnas.
sustyguota gražiai. |
  |
©
2001-2026 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |