Pauksčiai

Jie šoka ir šėlsta žydram danguje,
Du pauksčiai užbūrė tave ir mane,
Ir žado netekę mes gėrimės jais,
Harmonijos, laisvės, būties pranašais.

Sueina, nutolsta, vėl sukas ratu,
Jie įžadus duoda išbūti kartu,
O kas bus rytoj – tas šiandien nesvarbu,
Juk meilės erdvėj mes skrajojam abu.