Atėjau laiminga, nes radau naują eilėraštį pas Tave. Žiūriu, žmonės čia net papunkčiui išanalizavę... O ką aš, net rusiškai nemoku... Pirmą eilutę supratau. Iš komentarų susidariau įspūdį,kad liūdnas. Mėgstu tokius. Gražu ir labai lyriška.
Tegul bus šitas komentaras paskatinamasis stumtelėjimas Tau rašyti toliau. Sėkmės
Sunki eilėraštuko tema:akivaizdus
gyvenimo realybės draskomo jaunuolio
beviltiškumas.
Bet tai puikus kūrinukas.Nenorėčiau,
kad tai išgyventų jaunimas Lietuvoje.
Sėkmės,Tomuti! :)
Pati mintis gana originali, na tikrai įdomus eiliukas ir pats jo parašymas. Man atrodo tai atspindėjo žmogaus būseną, kad pasirinko tokį tipą. Man pavadinimas tikrai patiko iš kurio gavosi įdomus turinys :-) poema original amigo :-)
:)Nu ką aš galiu pasakytie, kaip nesuprantantis rusiškai žmogus?...Papunktno? Tipo:
1) Savaitgalių sapnavau tokį sapną: daug auksinių rutuliukų teip akių lygį suposi, nu tipo terp kalėdinės jolkos papuošimų suposi ore, bet matės, kad te ne žaisliukai. Nu labai mažučiai tokie, kaip šratukai nedideli, kokie trys buva vos vos didesni. Norėjau pagaut, bet jie kaip tai išsilenkdavo, tipo nematomi trumpam pasidarydavo, bet paskum išmokau pajamt, kai suimi pirštais, tai jausmas toks, kaip muilaus burbulą laikytum. Stebėjausi kas tai ir ko jiem reikia, nes točno jie buva protingi. Tada keli nusileido ant lūpų ir porą kartų per jas perėjo, o dar du per skruostikaulius žemyn nuo akių ir ma žiūrint į tolį pasidarydavo toks mažas kvadratukas, ir jei nuo jo nenuleisi akių, tai jis artėdavo didėdamas iki portretinės nuotraukos dydžia i te buvo tikrai portretinės nuotraukos su datomis..dvigubomis ir vardu pavarde, bet visi iš senesnių laikų..drabužiai tokie..tik viena buvo mūsų laikų, rusų aktoriaus.., o paskum, kai „pasikalbėjom“, pasidarė kjaip srautai tokie - daug mažučių auksinių rutuliukų, lyg būtų kažkur oro srovės traukiami, išplaukė ir ma makaulėj nuskambėja žodžiai - sielų judėjimai. Tada supratau, kad kai „kalbėjomės“, jos pasakė, kad už jas reikia melstis..tipo. Nu va, teip buva savaitgaliu, o pirmadieniu užmačiau čia tomitas šitą eilių i pamaniau - ot šiknius..a..e...nū..čia aš teip tik, nesikeikiau visajaus:DDDDDDDDDDDDDDD
Bet te nebuva jokia namiokaus i panašumaus i morgų ar grabus.., naabarot, tokia švari, išgryninta, auksinė, kalėdinė nuotaika, tipo blizgati.., gal del eglutes.., nu vien žo, Tomčikai da reikia tabulėt, kad neliktų čia jokių morgų, nes jei vėl sutikčiau tas sielas, i jos būtų perskaičiusios šį Tomčikaus eilių..nu tai ma būtų labai gėda..jom in akius..tipo rutuliukus tuos auksiius pažiūrėt.., nes te tas morgas..nu nuskambėtų..nu nežianau, kaip mėsmalė kokia terp angelų susirinkimaus..tipo..tapo..nu ką aš žianau, aš gi nemoku kamentavot, be to manys čia nebėr, dėl tą neapskūskit manys webui, vat:DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD:P
Pirma strofa Jis nori paprašyti, kad jo sielą uždarytų, palaidotų, nes siela jau nebeturi prasmės šiame pasaulyje, kai ji draskoma, niekinama, kai sparnus plėšia piktadarystės.
Antra strofa Tada, paaukojęs sielą, tą vienintelį žmogiškojo "aš" rodiklį, lyrinis herojus taps idealiu vergu, dirbs darbus, kuriuose svarbu pinigo-kalystė.
Trečia strofa Siela vienintelė, todėl jos negalima paprastai parduoti.
Ketvirta strofa Lyrinis herojus lieka nesuprastas, nes žemė jam yra pragaras, vaikščiojimas elektros laidais, ašarų šluostymas. Ir tokiam pasaulyje gyvenant geriau paaukoti sielą ir tapti vergu, nes taip nebereikės kankintis.
Penkta strofa Lyrinis herojus pažada grįžti, atsiųsti savo sielą gabalais paštu, nes jis trokšta išsilaisvinti. Tik ar čia išeitis? Pesimistinė nuotaika nugali, vilties kaip ir nėra, bet tik "kaip ir", nes iš tiesų siela nepalaidota, lyrinis herojus išeina, o tai, kad jis grąsina, rodo tam tikrą jo susitaikymą.
------------------------------------------------
Eilėraštis gilus, atrodo šiurpokas, bet realistinis ta prasme, kad pasaulis iš tiesų yra dažnai neteisingas. Vis dėlto morge lurinis "aš" išgirsta, kad siela viena ir jos negalima aukoti, reikia kovot. Tam tikriasiai ir pasiryžta eilėraščio žmogus. O jei jau nieko neišeis, tada jis atsiųs savo sielą. (Gal ir neprireiks :)