lietus suraiko tavo veidą
mažom pavasario
balutėm
įsirašau tave į sąsiuvinį
kaip pavyzdį
siurrealizmo
po to kasdien dėlioju
puzzle –
tu nuolat skundies, kad
kaire akimi visai nebematai
vieną puzzlės dalį
išmečiau kartu su tavo
atsiųstais laiškais
iš jų byra tiek daug klaidų
tiek daug kad nepatogu
miegoti