Po velnių !

Po velnių! Tie mėlynai žydri sapnai!
Ir vėl tu ten buvai.
\'\'Po velnių! \'\' - prabudęs aš tariu.
Ir vėl į dūmą įklimpstu,
Kuris man draugas, brolis, o gal net - tu.
Ir vėl tariu aš: \'\'Po velnių! \'\'
Savęs paklausti ar galiu,
Po velnių! Ka aš gi čia veikiu?