trumpai

______________________Žmonių santykiai būtų daug geresni,
                                      jei jiems būtų taip pat lengva tylėti, kaip ir kalbėti. (B. Spinoza)

***

Niekad nelaukiau rudens.
O gal atvirkščiai - tik nedrįsau prisipažinti. Tas lapų margumas
atvėsindavo pavasario žiedų svaigulį ir poetinį troškulį
paversdavo prozos sklidina stikline.
Guvus vėjas nukaudavo būrius pernokusių obuolių
ir vaišindavo jais išalkusią jausmų sielą.
Kartais sustodavo laikas. Ant pačios aukščiausios kalvos.
Ir nužvelgdavo viską, kas nutiko per metus. Dažniausiai
būdavo graudu žiūrėti. Net gėda.
Tada paspringdavo dangus. Ir prapliupdavo
juoktis dideliais lietaus lašais.
Kai nutildavo, pasirodydavo balta pasaka. Užklodavo
visą gėdą ir graudulį iki kito pavasario.
Kol vėl imdavau laukti netikėto rudens.