Gyvenimo kodas

Nėra protingo nelygio kvailiui
Nebent tai būtų trauma ar psichinė lyga
Materialaus pasaulio minčių vergai
Užmiršo stebuklinga galią
Paslapties
Išmintį keistai pajuokią nesuvokiam
Rakto
Klausymams pritaikę požiūrį kitokį
Kodėl pakeist negaliu? Tikriausiai noro per mažai
Tiesa nelygi tiesai juk tai tik prielaidų gausa
Mes mąstome iškeldami save
Kitus kvailiais vadinam jei ne žodžiais tai mintim
  Apsėsti puikybės dvasios pakeliam sparnus
Tikra kas akivaizdu, o jei aš žinau tik, tai nerealu
Įrodyk! Ogi darko, netiki manim
Kodėl tada įrodymų prašai?
Pamirši baimes kai tikrai gyvensi
Ir jei vėl teks mirti trisdešimt dviejų
Suspėsi mintimis pagauti
Mirtis... Vau kažkas naujo pasitikti ateinu...