Kiek dar galiu kartoti,
Aš — laisva!
Nesu boružė, įkalinta tavam delne.
Man viskas galima — bėgiot, svajot, dainuot...
Galiu net tyliai virš pasaulio šio pakilt,
Ir skrist, ir jaust malonų, svaigios svajonės kvapą.
Tik sek paskui mane,
Ir aš parodysiu,
Kur stovi cinamonu apibarstyti, šilti kalnai.
O jų viršūnėj, galėsi atsisėst,
Ir suskaičiuoti debesis pūkinius.
Ir dar, galėsi pamąstyt apie mane
Bei tyrą meilę savo.
O jei labai reikės ir neapsakomai norėsi,
Paklaust galėsi manosios saulės patarimo.


KeturlapisDobilas





