O, paukšti, prakeiktasis varne,
Tavo gyslomis teka užburti nuodai
Nejaugi leidi sau skraidyti
Ir gąsdinti paklydusias dangaus akis?
Nejaugi sąžinės jausmo neturi,
Kad leidi tamsai pagrobti
Neprilygstamos šviesos mintis?
Kodėl skraidai sparnais užstodamas dausas?
Ir nekenti mistikos,
Kuri tave pakars?