Kiemas

Žiūriu pro langą ir patikėti negaliu,
    Kaip šviečia saulė, kaip džiugina ji mus savu grožiu.
    Žvelgiu žemyn, matau aš žolę žalią.
    Ir krenta žiedlapiai nuo vyšnių kaip Dieviškoji Mana.

    Kieme, kur susilieja zuikučių saulės tūkstančiai į vieną,
    Kur paukščiai čiulba ir kur vaikai praleidžia kiaurą dieną.
    Ten vėjas plaukus šiaušia,
    Ir žiogas audžia dainą kraupią.

    Visi čia turi savo vietą,
    Čia viskas einas kaip nulieta.
    Kregždutės padangėm skraido,
    Būrius uodų jos vaiko.

    Išeisiu ir aš į kiemą,
    Lakstysiu su vaikais kartu,
    O vakare ant žemės atsisėdęs,
    Klausysiu ką šnabžda šiltas vėjas.